„Nerkime gilyn į technologijas“ – šiais metais tokiu šūkiu inovacijų paroda KTU „Technorama“, kurioje pristatomi per pastaruosius metus sukurti pažangūs sprendimai, pasitinka dalyvius ir lankytojus. Tai – ne tik skambus ir kūrybiškas pakvietimas apsilankyti jau rytoj, gegužės 25-ąją dieną, KTU „Santakos“ slėnyje vyksiančiame renginyje, tačiau juo referuojama į vis labiau populiarėjantį giliųjų technologijų (angl. deep-tech) fenomeną.
Giliosios technologijos – sąvoka, kuri pastaruoju laikmečiu vis dažniau skamba įvairiuose kontekstuose, kur susilieja mokslas, inovacijos ir verslas. Žvelgiant sąvokos apibrėžimą, tai – pažangiausi technologiniai sprendimai, kurie grįsti reikšmingais moksliniais atradimais ir inžinerinėmis inovacijomis. Giliosios technologijos paprastai apima pažangius įrankius ir metodus, tokius kaip dirbtinis intelektas, mašininis mokymasis, didieji duomenys, biotechnologijos, robotika, elektronika ir fotonika, blokų grandinės, pažangiosios medžiagos.
Atrodytų, jog giliosios technologijos – nišinė ir tik siauram visuomenės ratui aktuali sritis, tačiau tokį mitą išsklaido vienas iš fondo „Baltic Sandbox Ventures“ partnerių Andrius Milinavičius, kuris teigia, jog nors tai ir sudėtinga, tačiau nuo mūsų kasdienybės neatskiriama sritis:
„Giliųjų technologijų terminas yra dažnai pernelyg mistifikuojamas realiame pasaulyje. Paprastai kalbant, tai – technologinis sprendimas sukurtas moksliniu ar inžineriniu pagrindu. Giliųjų technologijų sprendimais naudojamės kiekvienas iš mūsų, kartais apie tai net nesusimąstydami. Net mums visiems pažįstamas belaidis ryšys (angl. Wi-Fi) yra „deeptechinė“ technologija. Galų gale, pavežėjų aplikacija, kuria kasdien naudojatės, naudoja vieną ar kitą giliųjų technologijų elementą, kuris padeda nustatyti jūsų buvimo vietą ir užtikrina, kad laikas, nurodantis kiek užtruks Jums nuvykti į jūsų norimą vietą, būtų apskaičiuotas“, – sako A. Milinavičius.
Svarbu paminėti, jog giliosios technologijos yra ypač svarbios daugeliui pramonės sektorių, kadangi leidžia kompleksiškai spręsti įvairaus spektro iššūkius, efektyviau vystyti inovatyvius produktus ir tokiu būdu didinti įmonės konkurencingumą ir efektyvumą.
„Šiandieninės giliosios technologijos kuria ateities pramonės pagrindą. Dažnu atveju, kai kalbame apie startuolius – fokusuojamės į paprastas, mums suprantamas problemas ir jų sprendimus, tačiau tam, kad darytume pokytį tradicinėse pramonėse, turime keisti požiūri į pačias inovacijas.
Mes vis dar turime daug erdvės efektyvumo didinimui, pavyzdžiui, žiedinės ekonomikos principai dar nėra įdiegti daugelyje sričių – vis dar daugiau teršiame nei gebame perdirbti. Manau, jog didieji lūžiai vyks būtent šia kryptimi, o tai aktualu visoms pramonės sritims – nuo itin sudėtingų industrinių, iki to, kaip dirbame žemę, kaip perdirbame antrines, tretines žaliavas“, – kalbėjo A. Milinavičius.
Dėl šių priežasčių tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu mastu, atsiranda vis daugiau iniciatyvių, kurios ekspertine ir finansine parama prisideda prie giliųjų technologijų vystymo ar šioje srityje dirbančių žmonių kompetencijų ugdymo.
Viena jų buvo paskelbta praėjusiais metais – naujai įkurta Europos inovacijų ir technologijų (EIT) bendruomenė „Tech Talent“ paskelbė siekį per artimiausius trejus metus sustiprinti vieno milijono žmonių gebėjimus ir žinias giliųjų technologijų srityje. Šios iniciatyvos dėka, bus organizuojami praktiniai kursai, mokymai ar studijų programos, nukreiptos į giliąsias technologijas.
Kalbant apie Lietuvą, valstybės finansinė paskata inovatyvių idėjų turintiems ir besikuriantiems startuoliams taip pat neaplenks giliųjų technologijų lauko ir bus nukreipta į šių technologijų vystymą. Vienas iš fondų „Baltic Sandbox Ventures“, kuriam pavesta valdyti Inovacijų skatinimo fondo lėšas, planuoja investicijas būtent į giliųjų technologijų srityje dirbančius talentus.
„Esame fondas, kartu vykdantis ir ankstyvosios inkubacijos bei vėlyvesnės akseleracijos programas. Mūsų pagrindinis tikslas – skirti visą įmanoma pagalbą tiems, kurie užduoda klausimus ir nori keisti technologijas, sprendimus ir ieškoti naujų iššūkių. Gyvename pasaulyje, kuriame vis dar vyrauja gausybė archajiškų sprendimų. Egzistuoja daugybė sričių, kuriose dar nebandėme kažko daryti efektyviau, greičiau ar naudingiau: nuo tradicinės pramonės iki medicinos, nuo biotechnologijų sprendimų iki dvigubos paskirties sprendimų. Taigi, ieškome tų, kurie remdamiesi moksliniu ar technologiniu proveržiu įgalintų mūsų šalį tapti regiono lydere tose srityse, kurios esmingai keičia industrijas.
Dėl šios priežasties pradedame nuo itin ankstyvos stadijos, kai klausimų – gerokai daugiau nei atsakymų, tad kviečiame visus įsitraukti, užduoti klausimus ir ieškoti bendraminčių mūsų buriamoje giliųjų technologijų bendruomenėje“, – apie fondo veiklas kalbėjo A. Milinavičius.
Jau rytoj, gegužės 25-ąją dieną, giliųjų technologijų pavyzdžius bus galima išvysti KTU „Santakos“ slėnyje vyksiančioje parodoje KTU „Technorama 2023“. Parodoje bus pristatoma per 50 inovacijų, sukurtų elektros ir elektronikos, mechanikos, matematikos, informacinių technologijų, chemijos, maisto technologijų, socialinių ir humanitarinių ir kitų mokslų srityse. Šiais metais parodos rėmuose pirmą kartą vyks ir viešas idėjų pristatymas „Pitch Battle powered by Rocket Software“, kuriame susirungs 14 komandų. Prizinis fondas šiemet siekia dešimt tūkstančių eurų.
Renginio programą galite rasti čia.
Nemokami bilietai į parodą čia.
